Gipskartonio montavimas – medžiagų pasirinkimas ir eiga

Posted on 2025-06-112025-06-11

Gipskartonio montavimas – tai procesas, kurio metu gipso kartono plokštėmis dengiamos sienos ir lubos, įrengiamos pertvaros ar lyginami paviršiai. Gipso kartono plokštė (trumpai – GKP) yra gipso sluoksnis tarp tvirto kartono lakštų, pasižymintis nedideliu svoriu ir paprastu apdorojimu. Dėl prieinamos kainos ir gerų eksploatacinių savybių ši ekologiška medžiaga tapo kone pagrindine vidaus apdailos sprendimų dalimi. GKP tinka tiek naujų pertvarų montavimui, tiek senų nelygių sienų ar lubų apdailai – tinkamai sumontavus, gaunamas lygus, pasirinktai apdailai paruoštas paviršius. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius gipskartonio montavimo aspektus: nuo pasiruošimo darbams, reikalingų medžiagų ir įrankių pasirinkimo iki montavimo technikos sienoms bei luboms, dažniausiai pasitaikančių klaidų ir naudingų patarimų tiek mėgėjams, tiek profesionalams.

Pasiruošimas gipskartonio montavimo darbams

Prieš pradedant montavimo darbus, svarbu tinkamai pasiruošti. Visų pirma įvertinkite patalpos mikroklimatą – temperatūrą ir drėgmę. GKP plokštės turi būti laikomos sausai; rekomenduojama, kad montavimo metu patalpoje nebūtų žemesnė nei +10 °C temperatūra. Drėgmė ir šaltis gali deformuoti plokštes, todėl venkite darbų nešildomose, drėgnose patalpose. Kitas žingsnis – darbų planavimas: išmatuokite sienų ir lubų plotus, sudarykite montuojamų pertvarų ar apkalų planą. Pagal plotą apskaičiuokite reikalingą GKP kiekį, profilų ilgį, varžtų, tvirtinimo elementų, glaisto ir kitų medžiagų sąnaudas. Rekomenduojama įsigyti apie 10% daugiau gipso kartono plokščių nei reikia pagal plotą – taip turėsite rezervą atpjovimo klaidoms ar brokui. Taip pat suplanuokite, kur eis metalinių profilių karkasas (pažymėkite ant grindų, sienų ir lubų linijas, kur tvirtinsite profilius), numatykite durų angas, apšvietimo taškus, elektros lizdus ir pan. Paslėptos komunikacijos. Jei sienoje ar lubose numatyti elektros laidai, vamzdžiai, ventiliacijos ortakiai ar kitos komunikacijos, juos įrenkite dar iki gipskartonio montavimo. Laidus būtina apsaugoti izoliacine gofruota žarna, kad vėliau, sukant varžtus, jų nepažeistumėte. Pažymėkite vietas, kur po gipskartonio plokštėmis eis komunikacijos, kad montuodami karkasą ar sukdami varžtus išvengtumėte netyčinio jų pažeidimo. Taip pat išjunkite elektros tiekimą dirbant ties elektros instaliacijos zonomis – saugumas visada pirmoje vietoje. Darbo vieta ir pagalba. Pasirūpinkite patogia ir saugia darbo aplinka. Atlaisvinkite patalpą, kad būtų pakankamai vietos manevruoti didelėmis plokštėmis. Jeigu montuosite lubas ar aukštas sienas, pravers pastoliai arba tvirtos kopėčios. Įvertinkite, ar galėsite darbus atlikti vienas – gipskartonio plokštės yra pakankamai sunkios (pvz., 1 m² standartinės 12,5 mm storio plokštės sveria apie 8,5–17,5 kg, priklausomai nuo tipo). Montuojant lubas ar dideles plokštes vienam dirbti sudėtinga, todėl naudinga turėti pagalbininkų arba išsinuomoti specialų mechaninį plokščių keltuvą, kuris prilaikys plokštę prie lubų. Be to, visuomet dėvėkite darbines pirštines (apsaugai nuo aštrių briaunų) ir apsauginius akinius bei kaukę, ypač pjaustant ir šlifuojant gipsą, kad apsisaugotumėte nuo dulkių.

Medžiagų ir įrankių pasirinkimas

Gipskartonio montavimas reikalauja pasiruošimo ir tam tikrų įrankių. GKP plokštes pasirinkite pagal patalpų paskirtį ir reikalavimus. Standartinės (pilkos/baltos) plokštės skirtos sausiems gyvenamiesiems kambariams, žalios – drėgnoms patalpoms (pvz., vonios kambariui, virtuvei) dėl specialios impregnuotos struktūros, raudonos – priešgaisrinės (atsparios ugniai), o mėlynos – universalaus tipo, pasižyminčios ir geresne garso izoliacija. Taip pat plokštės būna įvairaus storio: 6,5 mm (naudojamos išlenktoms konstrukcijoms, arkoms), dažniausiai vidaus sienoms ir luboms – 12,5 mm, o dvigubam montavimui arba patvarumui didinti gali būti naudojamos ir storesnės (15 mm ir daugiau). Jei planuojate ant gipso kartono kabinti sunkius daiktus (pvz., spinteles, televizorių), vertėtų apsvarstyti dvigubą plokščių sluoksnį arba numatyti tvirtesnę vidinę konstrukciją (pvz., paslėptas faneros ar OSB intarpus tose vietose). Karkaso profiliai ir tvirtinimo elementai. Gipskartonis montuojamas ant stabilaus karkaso, surinkto iš metalinių (arba medinių) profilių. Labiausiai paplitę metaliniai profiliai:

U formos (vadinami UW arba UD profiliais) – jie tvirtinami kaip perimetriniai elementai prie grindų, lubų ar sienų.
C formos (CW arba CD profiliai) – įstatomi į U profilius ir sudaro vertikalius statramsčius sienoms arba laikančius / montavimo profilius lubų konstrukcijoje.

Sienų karkasui paprastai naudojami UW profiliai apačioje ir viršuje bei CW statramsčiai vertikaliai, luboms – UD aplink perimetrą ir CD skersiniai profiliai. Profilių dydį (pvz., plotį 50 mm, 75 mm ar 100 mm) rinkitės atsižvelgdami į norimą pertvaros storį ir izoliacijos sluoksnį. Tvirtinimui reikės specialių metalinių kaiščių (jei profilius tvirtinsite prie betoninių lubų ar mūro sienų) ir gipso kartono savisriegių varžtų. Varžtai naudojami dviejų tipų: skardvaržčiai (smulkesnio sriegio, skirti sukti į metalinius profilius) ir medvaržčiai (retesnio sriegio, jei sukama į medinę konstrukciją). Įsigykite pakankamai savisriegių varžtų (dažniausiai 25–35 mm ilgio viengubo sluoksnio tvirtinimui, ilgesni – jei montuosite du sluoksnius). Taip pat prireiks plastikinės armavimo juostos arba popierinės juostelės siūlėms, specialaus gipso kartono glaisto siūlių užtaisymui, vidinių ir išorinių kampų profilių (kampuočių) tvirtesniam kampų suformavimui bei gruntavimo priemonės galutiniam paruošimui prieš dažymą ar kitą apdailą. Įrankiai. Gipskartonio montavimui reikalingas gana platus, tačiau nesunkiai surenkamas įrankių arsenalas. Pagrindiniai įrankiai: ilgas gulsčiukas (2 m ir ilgesnis) tiksliai horizontalioms ir vertikalioms linijoms nustatyti, matavimo ruletė, pieštukas žymėjimui, tinkamas gręžtuvas (ar perforatorius) skylėms mūre gręžti, elektrinis suktuvas (arba gręžtuvas su sukimo antgaliu) varžtams sukti su reguliuojamu greičiu. Profiliams karpyti reikės tvirtų metalo žirklių, o gipso plokštėms pjauti – aštraus peilio (kanceliarinio ar specialaus gipso pjaustymo peilio). Patogumui galima turėti ir gipso pjūklelį (rankinį siaurapjūklį) ar specialų skylėms išpjauti skirtą grąžtą, jei reikės daryti angas lizdams, šviestuvams. Nupjautų plokščių briaunoms nušlifuoti naudojamas švitrinis popierius arba specialus oblius – juo nuėmus aštrius kraštus, geriau užpildysite siūles glaistu. Lubų montavimui itin naudingas plokščių keltuvas, leidžiantis vienam žmogui pakelti ir prilaikyti plokštę prie lubų karkaso. Nepamirškite ir smulkių, bet svarbių priemonių: plaktuko (jei prireiktų kur nors įkalti vinį laikinai prilaikant plokštę ar profilius), replių profiliams laikyti, mentelių glaistui užtepti, kibirėlio maišymui, kempinės bei šluostės dulkėms nuvalyti.

Gipskartonio montavimas ant sienų

Sienų dengimas gipskartoniu gali būti atliekamas dviem pagrindiniais būdais: tvirtinant plokštes ant karkaso (dažniausia ir universaliausia technika) arba klijuojant jas tiesiai ant mūro (taikoma, kai siena pakankamai lygi ir nereikia papildomos ertmės komunikacijoms). Čia aptarsime karkasinį metodą, kuris taikomas ir statant naujas pertvaras, ir lyginant kreivas sienas. Karkaso montavimas. Pirmiausia prie grindų ir lubų pritvirtinkite horizontalius U formos profilius (UW) toje vietoje, kur stovės nauja siena. Jei montuojate pertvarą, profilius tvirtinkite tiesiai prie perdangos ir grindų (gręžkite kas ~60 cm ir sukiškite kaiščius su varžtais). Jeigu dengiate esamą sieną, tuomet UW profilį prisukite prie grindų prie pat sienos pagrindo, o viršutinį – prie lubų arba prie medinio tašo, pritvirtinto prie lubų. Rekomenduojama tarp profilio ir tvirtinimo pagrindo klijuoti garsą izoliuojančią juostelę, kuri amortizuos vibracijas ir sumažins triukšmo perdavimą konstrukcijoje. Į pritvirtintas „bėgeles“ statmenai įstatykite vertikalius C formos profilius (CW). Įprastas atstumas tarp vertikalių profilių – 60 cm (nuo centro iki centro), kad standartinės 120 cm pločio plokštės kraštai tiksliai sutaptų su profiliu. Jei ant gipskartonio sienos vėliau kabinsite keramines plyteles ar kitą sunkesnę apdailą, rekomenduojama profilius statyti tankiau – kas ~40 cm, kad konstrukcija būtų tvirtesnė. Patikrinkite, ar visi profiliai stovi vertikaliai (tam naudokite gulsčiuką arba nivelyrą). Esant poreikiui, sustiprinkite karkasą papildomais horizontaliais profilių intarpais – skersiniais, ypač ties jungiamomis dviejų plokščių briaunomis ar ten, kur bus tvirtinami sunkesni daiktai. Jeigu siena aukštesnė nei standartinė plokštė (pvz., >250 cm), suplanuokite horizontalią profilio juostą aukščiau, kad būtų prie ko pritvirtinti viršutinę gipskartonio juostą, reikalingą sienos viršui uždengti. Izoliacija karkaso viduje. Sumontavus profilius ir prieš sukant plokštes, pravartu į tarpą tarp CW statramsčių sudėti izoliacinę medžiagą – dažniausiai naudojama mineralinė vata. Ji pagerins sienos garso ir šilumos izoliaciją (sulaikys triukšmą, sumažins šilumos nuostolius). Net jei šiluminė izoliacija neaktuali (vidinės pertvaros), vata padės išvengti aidėjimo tuščiame karkase ir padidins konstrukcijos atsparumą ugniai. Izoliacijos storis parenkamas pagal profilių storį (pvz., 50 mm vata 50 mm profiliui). Vata neturi lysti iš profilių – supjaustykite ją kiek platesnėmis juostomis, kad standžiai laikytųsi įsprausta tarp statramsčių. Plokščių pjovimas. Prieš tvirtinant plokštes, jas paprastai reikia pagal poreikį apipjaustyti. Išmatuokite reikalingą aukštį (ar plotį), pažymėkite pjovimo liniją ant plokštės kartono. Tuomet aštriu peiliu per kelis brėžimus įpjaukite kartoną iš vienos pusės pagal liniuotę. Lengvai spustelėję, perlaužkite plokštę per įpjovimą ir perpjaukite užpakalinį kartono sluoksnį – gausite švarų pjūvį. Nupjautą briauną paredaguokite peiliu ar švitriniu popieriumi, šiek tiek pašveiskite, kad pašalintumėte atplaišas. Svarbu: pjaunant kraštus, kur nėra gamyklinio užlaidumo (nusklembimo), rekomenduojama juos šiek tiek nuobliuoti 45° kampu – taip vėliau glaistas geriau sukibs ties siūle. Visus reikiamus angas (lizdams, jungikliams) taip pat išsipjaukite prieš montuodami plokštę ant sienos.

Plokščių tvirtinimas prie sienos. Paruošus karkasą, komunikacijas ir supjausčius plokštes, galima pradėti gipskartonio sukimo darbus. Rekomenduojama pirmiausia montuoti visą vienos sienos pusę (jei statote pertvarą) arba padengti karkasą ant mūrinės sienos, o tik tada glaistyti siūles ir montuoti kitą pusę (pertvaros atveju). Užkelkite pirmąjį GKP lakštą prie karkaso pradedant nuo kampo (jei pertvara – vieną lakšto kraštą derinkite prie gretimos sienos). Jei sienos aukštis mažesnis arba lygus standartiniam plokštės aukščiui, montuokite plokštes vertikaliai – taip išvengsite horizontalių siūlių per visą sieną. Prispauskite plokštę prie profilių ir prisukite varžtais. Varžtai sukami kas ~25 cm išilgai kiekvieno profilio, prie kurio liečiasi plokštė. Labai svarbu varžtus sukti ne per arti plokštės briaunos – palikite bent 1 cm atstumą nuo krašto, kad medžiaga nenuskiltų. Varžto galvutę įleiskite į plokštę lengvai pramušdami popierių, bet ne per giliai (neturi plyšti aplinkinė kartono danga). Kiekvienos plokštės kraštas turi tvirtai gulti ant profilio – jei plokštės jungiasi vietoje, kur nėra profilio, būtina papildomai įdėti profilį arba medinį tašelį, antraip toje vietoje siūlė neturės atramos. Montuodami sekantį lakštą, prispauskite jį šalia pirmojo – tarpus tarp plokščių stenkitės daryti minimalius (perbraukus ranka neturėtų jaustis plyšio, įprastai paliekamas iki ~5 mm tarpelis glaistui). Gretimų plokščių vertikalios siūlės neturi sutapti – perriškite jas taip, kad vienos eilės plokštės siūlė būtų perkelta nuo kitos eilės siūlės bent per vieną tarpprofilių tarpą. Tai ypač aktualu, jei sienos aukščiui uždengti naudojate ne vieną plokštę, o dvi (pvz., 3 m aukščio patalpoje turėsite apatinę ištisą 2,5 m plokštę ir viršutinę ~0,5 m juostą) – tokiu atveju ant gretimo profilio darykite priešingą kombinaciją (viršuje ištisa plokštė, apačioje juosta). Apatinį plokštės kraštą palikite šiek tiek pakeltą nuo grindų (~1 cm tarpas) – į plyšį vėliau nepateks drėgmė nuo grindų, be to, bus kompensuojami galimi namo konstrukcijų judesiai. Šį tarpą vis tiek paslėps grindjuostė apdailos metu. Galiausiai, užpildę visą sienos plotą plokštėmis, galite pereiti prie siūlių glaistymo, tačiau apie tai – atskirame skyriuje žemiau.

Gipskartonio montavimas ant lubų

Gipskartonio montavimas luboms reikalauja kruopštaus planavimo ir tikslumo, nes lubų konstrukcija bus pakabinta ir nuolat veikiama gravitacijos. Dažnai luboms rekomenduojama montuoti dvigubą GKP sluoksnį, siekiant tvirtesnės konstrukcijos ir mažesnės įtrūkimų rizikos. Pakabinamos gipso kartono lubos taip pat leidžia paslėpti nelygumus, įrengti įleidžiamus šviestuvus ar pravesti komunikacijas viršuje. Lubų konstrukcijos žymėjimas. Nustatykite, kokiame lygyje bus naujosios lubos. Jei planuojate montuoti įleidžiamus šviestuvus ar vedžioti ortakius, lubas teks nuleisti žemiau (kartais 15–20 cm nuo perdangos), jei tik norite lygiai paslėpti seną paviršių – pakaks kelių centimetrų (minimalus tarpas apie 5–7 cm). Pažymėkite lazeriniu ar vandens gulsčiuku horizontalią liniją aplink visas patalpos sienas – tai būsimas lubų aukštis. Pagal ją prie sienų pritvirtinkite perimetrinius UD profilius. Tvirtinimo žingsnis ~60 cm (naudokite tinkamus kaiščius/varžtus priklausomai nuo sienos medžiagos). Sujungiant UD profilius kampuose, juos galima įpjauti ar naudoti kampines jungtis, kad gautųsi vientisas rėmas. Laikančių profilių montavimas. Toliau montuojami laikantieji profiliai (CD) – jie sudarys karkasą, prie kurio bus sukamos plokštės. Iš anksto numatykite CD profilių išdėstymą: jie gali būti orientuoti viena kryptimi (pvz., lygiagrečiai trumpesnei patalpos sienai) arba dviejų lygių kryžmine sistema. Paprastai namų sąlygomis įrengiamas vieno lygio karkasas, kai visi CD profiliai išdėstyti lygiagrečiai, o juos prilaiko tiesioginės arba pakabinamos tvirtinimo auselės. Maksimalus atstumas tarp lygiagrečių montavimo profilių – apie 50 cm (jei gipso kartono plokštės montuojamos skersai profilių) arba ~40 cm, jei plokštės bus sukamos lygiagrečiai profiliams. Tankesnis išdėstymas užtikrina, kad plokščių kraštai visuomet turėtų atramą, o pati konstrukcija atlaikys apkrovas (šie atstumai skaičiuojami standartiniam 0,6 mm storio profiliui). CD profilių ilgis parenkamas pagal patalpos plotį – jei trūksta ilgio, profiliai gali būti jungiami specialiomis jungtimis. Tvirtinimas prie perdangos. CD profiliai nėra tiesiog pritvirtinami prie perdangos – tam naudojamos specialios pakabos. Jeigu nuleidžiama nedaug (iki ~12 cm), tinka tiesioginės lubų pakabos (skardos juostos, kurios varžtais sujungiamos su profiliu ir prisukamos prie lubų). Jei lubos nuleidžiamos žemiau, naudojamos reguliuojamo ilgio vielinės pakabos su spaustukais arba Nonius tipo pakabos (dvejomis dalimis). Pakabas pritvirtinkite prie lubų (pvz., betono) patikimais ankeriniais kaiščiais – pagal profilių išdėstymą, kas ~60–80 cm išilgai kiekvieno profilio. Tuomet į UD profilius įstatykite CD profilius ir nuleiskite juos ant pakabų. Kiekvieną CD profilį pritvirtinkite prie pakabos varžtu arba specialiu fiksatoriumi (priklausomai nuo pakabos tipo). Labai svarbu nuolat tikrinti, ar suformuotos lubos yra lygios – reguliuokite pakabų aukštį (užlenkdami tiesioginių pakabų galus ar nustatydami reikiamą ilgį kitų tipų pakabose), kol pasieksite idealią plokštumą. Sumontavus visus profilius, patikrinkite, ar karkasas stabilus, nesvyruoja. CD profilių galai, įstatyti į UD profilį prie sienos, neturi būti prisukti – palikite juos laisvesnius, kad konstrukcija galėtų minimaliai judėti („vaikščioti“) temperatūros pokyčių ar pastato sėdimo atveju. Plokščių sukimas prie lubų. Kai lubų karkasas paruoštas, atėjo metas jį apkalti gipskartonio plokštėmis. Darbui virš galvos būtinai pasiruoškite tvirtą atramą – pastolius ar kopėčias. Idealu, jei turite mechaninį keltuvą, tuomet plokštę galite pakelti vienas. Jei ne – pasitelkite bent vieną ar du pagalbininkus, kurie prilaikys lapą pakeltą prie lubų, kol jūs jį prisuksite. Kaip ir ant sienų, pravartu prieš tai pažymėti ant plokštės kur eina profiliai (kad žinotumėte, kur sukti varžtus). Plokštes luboms dažnai patogiau montuoti skersai profilių (t. y. statmenai jų krypčiai) – taip lengviau užtikrinti, kad visi plokščių kraštai bus ant profilių. Priglauskite plokštę prie karkaso ir prisukite savisriegiais varžtais kas ~15–20 cm (luboms galima kiek tankiau nei sienoms, nes jos veikiamos gravitacijos). Sukite varžtus pradedant nuo plokštės centro ir judėdami link kraštų – tai padės lygiau prispausti lapą prie profilių. Varžtų galvutes įleiskite, bet nepradurkite popieriaus aplinkui. Gretimas plokštes montuokite su nedideliu tarpu tarp jų, kraštus suremkite ant bendro profilio. Kaip ir sienoms, lubų plokščių siūles būtina perkelti – vengti keturių kampų susijungimo viename taške. Jei dėsite antrą sluoksnį, antrojo sluoksnio siūles perkelkite kitų profilių atžvilgiu, kad nesutaptų su pirmo sluoksnio siūlėmis. Visos lubų perimetro siūlės (ties sienomis) vėliau taip pat užpildomos glaistu, paliekant nedidelį tarpą dilatacijai. Sumontavus plokštes, lubų ir sienos sandūroje galima palikti ~5 mm tarpą, kuris užpildomas akriliniu hermetiku – taip išvengiama lubų skilimų ties jungtimi.

Gipskartonio siūlių glaistymas ir apdaila

Sumontavus GKP, lieka ne mažiau svarbus etapas – siūlių užtaisymas ir paruošimas apdailai. Tinkamai užglaisčius siūles, visas gipskartonio plotas atrodys kaip vientisa siena ar lubos, be matomų sujungimų. Siūlių glaistymui naudokite specialiai gipso kartonui skirtą glaistą (pvz., polimerinį ar gipsinį mišinį). Prieš glaistymą nuvalykite dulkes nuo siūlių ir užpildykite didesnius tarpus (jei kur liko >5 mm plyšys, įspauskite šiek tiek glaisto ar gipso mišinio). Tuomet ant visų siūlių klijuokite armavimo juostą – ji gali būti stiklo audinio (tinkliuko formos savaime limpanti) arba popierinė. Juosta įtaisoma per patį siūlės vidurį: jei savaime limpanti – prilipdoma, jei popierinė – įspaudžiama į pirmą ploną glaisto sluoksnį. Tuomet užtepamas pirmas glaisto sluoksnis per juostą ir išlygintas mentele, paliekant vos pakilimą virš siūlės. Kai pirmas sluoksnis visiškai išdžius, tepamas antras – platesniu per visą siūlę, išskleidžiant į šalis, kad perėjimas į pagrindinę plokštumą būtų tolygus. Išdžiūvus antram sluoksniui, prireikus tepamas ir trečias (ypač jeigu dar matosi nelygumų). Galiausiai pilnai išdžiūvus glaistui, švelniai pašlifuokite švitriniu popieriumi, kol paviršius taps lygus ir siūlė visiškai išnyks sienos plokštumoje. Tokiu pat principu užglaistomos ir varžtų įsukimo vietos – mažesniu glaistymo peiliuku uždedamas glaistas ir nugeležinamas sulyginant su plokštuma. Išoriniai kampai (pvz., pertvarų briaunos, kolonos) apsaugomi specialiais kampiniais profiliais – jie gali būti perforuoto metalo arba plastiko juostos. Profiliai pritvirtinami ant išorinio kampo įspaudžiant į šviežią glaistą arba prisukant smulkiais medsraigčiais kas ~30 cm, tuomet užglaistomi. Vidiniams kampams (pvz., lubų ir sienos sandūra, vidaus kampas) naudojama lanksti popierinė kampinė juosta arba speciali armavimo juostelė skirta kampams – ji įstatoma į glaistą per kampą, išlyginama mentele iš abiejų pusių. Užglaisčius ir nuglaisčius visus paviršius, būtina prieš galutinę apdailą nugruntinti gipskartonio paviršių giluminiu gruntu. Gruntas suvienodina įgeriamumą – dažant ar klijuojant tapetus glaistytos vietos nesiskirs nuo neglaistytų. Galiausiai galima dažyti (rinkitės dažus, tinkamus gipso kartono paviršiui) arba dengti kitą pageidaujamą apdailą.

Dažniausios klaidos montuojant gipskartonį

Net ir nesudėtingus darbus atliekant, pasitaiko klaidų. Štai keletas tipiškų gipskartonio montavimo klaidų ir kaip jų išvengti:

Neteisingas medžiagų kiekio paskaičiavimas. Nepasiruošus pakankamai medžiagų, darbai sustoja – tenka vykti pirkti trūkstamų plokščių ar profilių. Iš anksto tiksliai apskaičiuokite poreikį ir turėkite rezervą (apie 10% daugiau plokščių) nenumatytiems atvejams.
Nepaisoma aplinkos sąlygų. Skubama montuoti plokštes nepalankiomis sąlygomis – pavyzdžiui, šaltame, drėgname statinyje. Dėl to plokštės gali deformuotis, atsirasti įtrūkimų. Venkite darbų < +10 °C temperatūroje, saugokite medžiagas nuo drėgmės.
Silpnas arba kreivas karkasas. Jei profiliai sumontuoti kreivai ar per reti, prie jų tvirtai neprisuksime plokštės – sienos ar lubos klibės, siūlės trūkinės. Todėl visada laikykitės rekomenduojamų atstumų (pvz., 60 cm sienoms, 40–50 cm luboms) ir naudokite pakankamo storio, kokybiškus profilius. Patikrinkite karkaso lygumą gulsčiuku, prireikus pakoreguokite prieš sukant plokštes.
Per reti varžtai arba neteisingas jų įsukimas. Jeigu plokštė pritvirtinta vos keliais varžtais, ji tvirtai nesilaikys – laikui bėgant išryškės siūlės, konstrukcija braškės. Varžtus sukite dažnai (kas ~25 cm) ir būtinai į kiekvieną profilį per visą plokštės perimetrą. Neleiskite, kad varžtai prasuktų kiaurai popierių – perveržtos vietos laikančios galios nebeturi, geriau šalia įsukti naują varžtą.
Nesutvirtintos ir neužglaistytos siūlės. Palikus siūles be armavimo juostos, jos beveik garantuotai suskils. Visuomet klijuokite juostą ir kruopščiai užglaistykite keliomis fazėmis (ne vienu storu sluoksniu). Taip pat nepamirškite gruntuoti – negruntavus, dažai ar kiti apdailos klijai gali prastai sukibti su glaistytais plotais.
Netikslus pjaustymas. Jei plokštes supjaustysite kreivai, bus sunku sujungti kraštus, atsiras dideli plyšiai. Pjaustykite tiksliai pagal liniuotę, aštriu peiliu – geriau kelis kartus perbraukti nei pjauti iš karto giliai. Sudėtingesnėms formoms naudokite tinkamus įrankius (pjūklelį, skylių grąžtą).
Nėra izoliacijos garso slopinimui. Kai kuriais atvejais, ypač pertvarose tarp kambarių, praleidžiama proga įdėti mineralinę vatą. Tuščioje sienoje garsas sklinda daug lengviau. Visada, jei yra galimybė, užpildykite ertmes izoliacija – tai ženkliai pagerins akustinį komfortą.
Nesilaikoma saugumo. Viena vertus, dirbant ant pastolių ar kopėčių lubose, rizikuojama nukristi – dirbkite atsargiai, nestovėkite ant nestabilių daiktų. Kita vertus, nepamirškite apie paslėptus laidus – prieš gręždami ar kaldami į sieną įsitikinkite, kad ten nėra elektros kabelio (naudokite laidų detektorių, turėkite schemą). Taip pat saugokite sveikatą – dulkės nuo pjovimo ir šlifavimo reikalauja respiratoriaus, o aštrūs kraštai – pirštinių.

Naudingi patarimai montuojant gipskartonį

Medžiagų kokybė. Naudokite kokybiškas medžiagas: pigūs ploni profiliai gali linkti, o prastos kokybės varžtai – lūžti sukant ar rūdyti eksploatacijos metu. Geriau rinktis patikimų gamintojų GKP, glaistą bei tvirtinimo elementus – taip išvengsite netikėtumų.
„Du kartus pamatuok – vieną kartą pjauk“. Ši auksinė taisyklė galioja ir gipskartonio darbams. Prieš pjaudami plokštę ar gręždami skylę, dar kartą pasitikrinkite matmenis ir žymėjimus – tai padės išvengti klaidų ir medžiagų gaišinimo.
Darbas dviese efektyvesnis. Nors teoriškai vienas žmogus gali sumontuoti gipskartonį (ypač turint keltuvą luboms), tačiau komandoje dirbti žymiai patogiau. Vienas gali prilaikyti plokštę ar padėti ją užkelti, kol kitas tvirtina – taip darbas vyks greičiau ir saugiau.
Temperatūros pokyčiai ir deformacijos. Palikite minimalias išsiplėtimo siūles ten, kur konstrukcijos gali judėti. Pavyzdžiui, didesnėse patalpose kas ~10 metrų ilgio lubose įrenkite deformacinę siūlę (mažą tarpelį, kuris užglaistomas elastingu glaistu) – tai apsaugos nuo skilimų dėl temperatūros ar pastato sėdimo. Taip pat nepamirškite palei grindis ir lubas palikti mažų tarpų, kaip minėta aukščiau.
Sunkesnių daiktų tvirtinimas. Planuodami interjerą, numatykite, kuriose vietose ant gipskartonio kabinsite sunkesnius daiktus (lentynas, baldus, šviestuvus). Tose vietose iš anksto įrenkite sustiprinimus: pavyzdžiui, papildomą profilį, medinį bruselį karkase ar dvigubą gipso plokštę. Alternatyviai naudokite specialias tvirtinimo priemones (tuščiavidurių sienų kaiščius, cheminius ankerius) – jos leidžia išlaikyti svorį net nepritvirtinus tiesiai į profilį.
Nuoseklumas ir švaros palaikymas. Gipskartonio montavimas – daug etapų turintis procesas, todėl dirbkite nuosekliai: pirmiausia viską sumontuokite, tada glaistykite, galiausiai šlifuokite. Venkite vienoje vietoje pradėti glaistyti, kitur dar gręžti – dulkės nusės ant šviežio glaisto. Po pjovimo ar šlifavimo visada nuvalykite dulkes (nuo siūlių, kampų), nes jos blogina glaisto sukibimą.
Sekite specialistų rekomendacijas. Jeigu nesate tikri dėl tam tikro sprendimo, pasikonsultuokite su specialistais arba paieškokite gamintojų (pvz., Knauf, Norgips) rekomendacijų. Yra daug mokomosios medžiagos internete, video pamokų, kuriose rodomos teisingo montavimo technikos. Pasinaudokite jomis – tai padės išvengti dažnų naujokų klaidų ir gauti profesionalų rezultatą.