Plokštieji pamatai – modernus pamato sprendimas jūsų namui

Apžvelgiame tokio pamato privalumus, trūkumus ir kada jį verta rinktis.

Kas yra plokštieji pamatai?
Plokštieji pamatai, dar vadinami plokštuminiais, yra tokia pamatų konstrukcija, kai po visu pastatu įrengiama ištisinė gelžbetoninė plokštė. Tai reiškia, kad pastatas „stovi“ ne ant atskirų juostų ar polių, o visu savo grindų plotu remiasi į vieną didelę betoninę plokštę. Ši plokštė paprastai klojama ant gerai paruošto pagrindo su izoliaciniu sluoksniu. Toks pamatas populiarus Skandinavijoje ir dažnai vadinamas „švedišku pamatu“, nes pirmiausia išpopuliarėjo Švedijoje kaip efektyvus energiškai sprendimas. Plokščiųjų pamatų idėja – paskirstyti pastato svorį dideliame plote, kartu apšiltinti grindis iš apačios. Gautas pamatas atlieka ir pastato pagrindo, ir grindų funkciją. Skirtingai nuo tradicinių pamatų, plokštinis pamatas beveik visada įrengiamas kartu su grindų šilumos izoliacija, hidroizoliacija ir net grindiniu šildymu. 

Plokščiųjų pamatų nauda

Pasirinkus plokščiuosius pamatus, galima tikėtis kelių reikšmingų pranašumų:

• Itin tolygus apkrovos paskirstymas: Vientisa pamato plokštė turi daug didesnį atramos plotą nei atskiri juostiniai ar poliniai pamatai. Dėl to pastato svoris pasiskirsto vienodai, sumažėja rizika netolygiems sienų skilimams ar pamatų deformacijoms. Tai aktualu statant ant nevienodo ar vidutinio tvirtumo grunto – plokštė, lyg „plaustas“, laiko pastatą paviršiuje.
• Šiluminis efektyvumas: Plokštieji pamatai visuomet apšiltinami polistireno arba poliuretano putplasčiu iš apačios ir šonų. Dėl to grindų zona yra šilta, namas neturi šalčio tiltų per pamatus. Palyginimui, tradiciniams pamatus dažnai reikia papildomai šiltinti aplink pamato juostas, kad neitų šaltis – plokštės atveju visa bazė iš karto izoliuota.
• Greitesnė statyba: Plokščio pamato įrengimas – gana greitas procesas (po pasiruošimo): armatūros tinklo sudėjimas ir vienos didelės plokštės išpylimas. Tai eliminuoja daugelį smulkių darbų, pvz., atskirų pamatų betonavimą skirtingomis dienomis, blokelių mūrijimą, vėlesnį grindų įrengimą. Pastatę plokštę, iškart turite paruoštą pagrindą sienoms ir grindims.
• Integruotos inžinerinės sistemos: Projektuojant plokštųjį pamatą, galima iš anksto numatyti ir įmontuoti grindinį šildymą, kanalizacijos bei vandentiekio vamzdžius. Tai reiškia, kad vėliau nereikės gręžti ar ardyti grindų – visa infrastruktūra jau bus savo vietose betono storymėje.
• Stabilumas įšalo sąlygomis: Kadangi plokštė izoliuota, gruntui po ja neleidžiama įšalti. Tai apsaugo nuo grunto kilnojimosi ciklų žiemą. Tradiciškai juostinius pamatus reikia kloti giliau įšalo lygio (apie 1,2 m gylyje Lietuvoje), o plokštuminis pamatas efektyviai „išveda“ pastato pagrindą į seklų gylį, nes su šilumos izoliacija įšalo poveikis minimalus.

Trūkumai ir į ką atkreipti dėmesį

Kaip ir bet kuris sprendimas, plokštieji pamatai turi tam tikrų niuansų:

• Didesnė vienkartinė kaina: Startinė investicija į plokštinį pamatą gali būti didesnė, nes vienu metu perkama daug betono ir izoliacijos, klojamas grindų šildymas. Tradiciniame variante tuos kaštus patirtumėte etapais (pamatai, paskui šiltinimas, paskui grindys). Vis dėlto, skaičiuojant bendrą sumą, plokštė gali būti net ekonomiška, nes sutaupoma darbų sąskaita ir gaunamos efektyvesnės šiluminės savybės.
• Reikia gero projekto: Plokščias pamatas reikalauja itin kruopštaus inžinerinio parengimo. Būtina tiksliai suprojektuoti armatūrą, numatyti komunikacijų išvedžiojimą, atsižvelgti į pastato konstrukciją (pvz., kur bus pertvaros, kad po jomis, jei reikia, plokštė būtų pastorinta ar sutvirtinta). Todėl būtinas kvalifikuotas konstrukcijų inžinierius.
• Jokio lankstumo vėliau: Kai plokštė išlieta, pakeisti jos viduje esančių komunikacijų ar šildymo vamzdžių padėtį praktiškai nebeįmanoma. Todėl jei statant nuspręsite perkelti, tarkime, vonios kambarį į kitą vietą, tai bus labai sudėtinga (nuotekų vamzdžiai jau įbetonuoti). Vadinasi, namo planas turi būti gerai apgalvotas iš anksto.
• Netinka su rūsiu: Kaip ir minėta anksčiau, jei norite rūsyje esančių patalpų, plokštinis pamatas netiks, nes jis tiesiog uždengia gruntą ir neturi požeminės erdvės. Rūsio atveju tenka derinti su kitokiais pamatais arba visai jų atsisakyti.
• Statybų sezoniškumas: Idealu plokštę lieti šiltuoju metų laiku, nes betonuojant didelį plotą šaltis gali pakenkti stingstančiam betonui. Žiemą įrengti plokštę galima (naudojant prieššaltinius priedus betonui, šildant, džiovinant), bet tai kiek apsunkina procesą ir gali branginti.

Įrengimo procesas trumpai

• Pagrindas: Paruošiamas lygus, sutankintas pagrindas (dažnai žvyro-smėlio sluoksnis). Paklojamas drenažas, atvedami reikiami vamzdžiai;
• Izoliacija: Ant grunto dedamos kietos putplasčio plokštės per visą pamato plotą, taip pat statmenai ties būsimos plokštės kraštais;
• Armatūra: Ant izoliacijos sudedami armatūriniai tinklai (du sluoksniai: apačioje ir viršuje). Sustiprinamos zonos po laikančiomis sienomis, numatomos angos (pvz., vamzdžiams);
• Betonavimas: Visa plokštė išliejama betonu vienu kartu. Betonas paskirstomas, išlyginamas paviršius. Po išpylimo betonas prižiūrimas, kol sukietėja (drėkinamas, saugomas nuo šalčio);
• Sukietėjus: Po kelių savaičių, kai betonas pasiekia stiprumą, ant plokštės galima statyti sienas. Plokštės viršus tampa grindų pagrindu – beliks jį išlyginti išlyginamuoju sluoksniu prieš dedant apdailą.

Kam rekomenduojami plokštieji pamatai?

• Energetiškai efektyviems ir pasyviems namams: Kai prioritetas – šiluminė varža ir sandarumas, plokštiniai pamatai padeda tai pasiekti.
• Sklypams su prastesniu gruntu: Jei gruntiniai vandenys aukšti, jei gruntą kiek „kilnoja“, plokštė išskaido apkrovą ir mažiau linksta ar skyla, palyginti su atskiromis juostomis.
• Kai nėra rūsio: Plokštė paprastai pasirenkama, kai visos patalpos planuojamos antžeminėje dalyje.
• Norint spartesnės statybos: Plokštiniai pamatai sujungia kelis procesus, tad bendras statybos laikas trumpėja.

Palyginimas su tradiciniais pamatais

Tradiciniai juostiniai pamatai yra gerai žinomi statybininkams, medžiagos jiems pigesnės (bet mūrijimas ir gilinimas reikalauja daugiau darbo). Plokštė – modernesnis sprendimas, kurį reikia patikėti specialistams, bet kuris suteikia galutinį rezultatą – apšiltintą pamatą ir grindis – viename. Namo eksploatacijos metu plokštė pasiteisina mažesnėmis šilumos sąnaudomis, o statant – greitesniu įgyvendinimu. Išvada
Plokštieji pamatai – inovatyvus pamatų sprendimas, užtikrinantis šiltą ir stabilų namo pagrindą. Vis labiau populiarėjant energiškai efektyvioms statyboms, toks pamatas tampa daugelio statytojų pasirinkimu. Nors jo įrengimas reikalauja patyrusios komandos ir išankstinio planavimo, rezultatas atperka pastangas: jūsų namas stovi ant tvirto pamato, pro kurį nebėga šiluma, o grindys iš karto paruoštos komfortiškam gyvenimui. Svarstant, kokį pamatą rinktis, verta įvertinti savo projekto ypatybes – jei rūsyje poreikio nėra, o kokybė ir šiluma prioritetai, plokščias pamatas gali būti idealus pasirinkimas jūsų namui.