Buto pardavimas Vilniuje: misija neįmanoma?

Jau antrus metus parduodu butą Vilniuje, kaip niekas neperka, taip neperka. Derinausi ir su brokeriais, ir su šeima, ir draugais. Kaina, rodos, padori – nei per maža, nei per didelė. Butas pats tvarkingas, renovuotas, sienos dažytos, šildymas autonominis, kaimynai geri… Žodžiu, vien pliusai. Net rajonas geras ir ramus. Kartais, turbūt, tiesiog situacija nepalanki, ir tiek. Bet per šiuos metus supratau keletą dalykų, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas, bandantis parduoti savo butą tiek Vilniuje, tiek bet kuriame kitame mieste.

Reikia daug pastangų. Neužtenka pasiskelbti, kad „parduodu butą“ ir atsiremti į sofkutę: pirkėjaspats tikrai neatliuoksės. Nors pradžioje vos ne taip pat ir aš elgiausi. Galvojau, jei jau pasakiau giminėms ir draugams, kad paduodu savo butą, tai greitai žinia pasklis kaip kokiame kaime. Tačiau čia ne kaimas, čia Vilnius. Niekas net nenutuokia, kad tu parduodi butą. Ir net jei įdedi skelbimus į visus internetinius portalus, į visus laikraščius, vis tiek tavo žinią pamato ir perskaito tik labai nedidelė dalis potencialių klientų: vieni tiesiog nežiūri taip ilgai, kitiems pro akis praslysta… Reikia skelbtis daug ir nebijoti paprašyti pagalbos. Nuo tos dienos, kai pradėjau pardavinėti butą, bendravau daugiau nei su 20 skirtingų nepriklausomų brokerių ir rašiausi kontraktus su 4 nekilnojamojo turto agentūromis. Net jei nepadariau pardavimo iki šiol, tačiau jie atvedė man nemažai klientų, kurie, beje, irgi tampa tam tikrais žinios platintojais. O jeigu ir jų draugai ar giminaičiai ieško gyvenamos vietos? Jei jiems butas nepatiko, dar nereiškia, kad jie nerekomenduos jo kitiems.

Kitas svarbus momentas – buto estetika. Kaip ir kiekviena prekė, nekilnojamas turtas taip pat turi atrodyti patraukliai. Kad ir koks būtų geras rajonas ar išplanavimas, atplyšęs tapetas sugadina visą nuotaiką ir vaizdą. Tai man pasakė vienas brokeris, kai vedė pirmuosius klientus. Kas žino – jei nebūčiau padaręs tos klaidos, gal būčiau jau pardavęs?

Tačiau, kad ir kaip sunku ištverti tą laukimą, niekada nevalia nuleisti rankų. Nenuleisiu ir aš savųjų. Jaučiu, kad sekantis užėjęs žmogus tikrai nupirks mano būtą.

Parašykite komentarą