Kompostas sode – nepakeičiama organinė trąša

Ko gero nėra sodininko, kuris nežinotų apie komposto naudą ir savo darže tokios trąšos neturėtų. Jis vertinamas ne tik, kaip natūrali trąša, tačiau pasižymi ir kitomis savybėmis: kompostas atstato dirvos struktūrą, molingoje žemėje pagerina oro pralaidumą, o smėlėtiems plotams neleidžia išdžiūti, sulaikydamas drėgmę jų viduje.

Iš tiesų, pasigaminti kompostą, nėra labai sudėtinga: tereikia keletos įrankių ir šiek tiek kantrybės, nes, norint gauti kokybiškas organines trąšas, jas reikėtų brandinti bent pusmetį. Yra du pagrindiniai kompostavimo būdai:

  • Įvairių atliekų pylimas tiesiog į paruoštą duobę;
  • Atliekų kompostavimas dėžėje.

Pirmasis būdas patogus, nes nereikalauja papildomų pasiruošimo darbų, apart pasirinkto dydžio duobės iškasimo. Be to, toje vietoje, susidarius kompostui, galima iškart ką nors sodinti. Kita vertus, jis nėra labai patikimas, nes norint gauti gerą kompostą,  reikia ypatingų sąlygų.

Visų pirma, medžiagos, esančios duobėje, negauna deguonies, kuris yra būtinas kokybiškam irimo procesui. Be to, atliekos neapsaugomos nuo aplinkos poveikio. Šviečiant kaitriai saulei, kompostas ima džiūti ir gali tapti beverčiu. O užklupus liūčiai, jis ims pūti ir skleisti nemalonų kvapą. Beje, nemalonus kvapas gali atsirasti ir dėl deguonies trūkumo.

Antrasis būdas reikalauja šiek tiek pastangų, tai yra, pagaminti specialią kompostui skirtą dėžę. Tačiau nederėtų pamiršti, jog komposto dėžei dugnas – nereikalingas. Kompostui būtinas sąlytis su žeme, tam, kad vyktų migracija tarp dirvoje esančių mikroorganizmų.

Dėžę geriausia gaminti iš orui pralaidžių medžiagų, pavyzdžiui, medienos. Pasirinkus kitokias medžiagas, pavyzdžiui, plastmasę, šiferio lakštus, jis ims pūti ir skleisti nemalonų kvapą, nes šios medžiagos sulaiko drėgmę komposto viduje.

Kai dėžė jau pagaminta, kompostuoti reikėtų tvarkingai: pirmiausia pilti stambesnes atliekas, o ant viršaus – smulkesnes. Žolę patartina išdžiovinti, kad neprasidėtų puvimo procesas. Taip pat, kompostuojant, atliekas geriausia maišyti su žemėmis. O išpylus maisto likučius, juos apiberti plonu sluoksniu dirvos.

Karštomis dienomis kompostą galima ir palieti, o lietingomis- pridengti. Tinkamai prižiūrimas ir kompostuojamas jis tikrai atneš naudos.

Parašykite komentarą